Mėnesiniuose NARINT numeriuose įvykiams priskiriame skaičių nuo 0 iki 10 ir vadiname jį naratyvų išsiskyrimo indeksu, Narrative Divergence Index. Šis tekstas paaiškina, kas slypi už skaičiaus, kaip jis apskaičiuojamas ir, ne mažiau svarbu, ko jis nereiškia.
Problema, kurią matuojame
Įsivaizduokite, kad penki žmonės pažiūrėjo tą patį filmą. Visi sutaria, kas vyko ekrane: kas kur nuėjo, kas ką pasakė. Bet vienas išeina iš salės sakydamas „tai filmas apie išdavystę”, antras įsitikinęs, kad žiūrėjo meilės istoriją, o trečias matė politinę satyrą. Faktai bendri, o prasmė kiekvienam sava.
Su naujienomis vyksta tas pats, tik žiūrovai čia ne atsitiktiniai žmonės, o ištisos informacinės aplinkos: Baltarusijos valstybinė žiniasklaida, nepriklausomi Baltarusijos leidiniai, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos žiniasklaida, Rusijos ir Kinijos valstybinės agentūros. Tą patį įvykį, tarkime, belaisvių mainus ar karines pratybas prie sienos, jos aprašo remdamosi tais pačiais pagrindiniais faktais, bet suteikdamos tokią skirtingą prasmę, kad jų auditorijos galiausiai gyvena skirtingose realybės versijose.
Paprastai apie tai kalbama žodžiais: „propaganda pateikia kitaip”, „nepriklausomi rašo savaip”. Tai tiesa, bet netikslu. Kiek kitaip? Dėl kokio tiksliai klausimo versijos išsiskiria? Ar atotrūkis padidėjo, palyginti su praėjusiu mėnesiu? Norint atsakyti į tokius klausimus, reikia liniuotės. NDI ir yra tokia liniuotė.
Kaip tai apskaičiuojama: keturi žingsniai
Pirmas žingsnis: atskiriame faktus nuo interpretacijų. Kiekvienam įvykiui pirmiausia užfiksuojame tai, dėl ko sutaria visos aplinkos. Birželio lietuvių tinklaraštininko Kandroto byloje dėl faktų niekas nesiginčijo: jis išvyko į Baltarusiją, Lietuvos apeliacinis teismas skyrė jam 3,5 metų, policija ruošia tarptautinę paiešką. Tai pamatas. Išsiskyrimas prasideda virš jo.
Antras žingsnis: randame ginčo ašį. Kiekvienas įvykis turi pagrindinį klausimą, dėl kurio versijos išsiskiria. Kandroto byloje tai klausimas „kas jis toks”: nusikaltėlis, pabėgęs nuo bausmės ir dirbantis propagandai, ar sąžiningas aktyvistas, persekiojamas už pažiūras. Tai vadiname išsiskyrimo ašimi. Vienas jos galas gauna žymą 0, kitas 10. Svarbu: kiekvienas įvykis turi savo ašį. Istorijoje apie Vokietijos brigadą Lietuvoje ašis buvo klausimas „ar tai sėkmingas gynybos stiprinimas, ar nesėkmė, atskleidžianti NATO silpnumą”. Belaisvių mainuose klausimas „kieno sugrįžimą laikyti pagrindiniu įvykio turiniu”.
Trečias žingsnis: išdėstome aplinkas ašyje. Toliau žiūrime, ką kiekviena aplinka iš tikrųjų parašė, ir nustatome jos vietą skalėje. Lietuvos žiniasklaida Kandroto byloje stovi ties žyma 1: nuteistas pažeidėjas, įtakos operacijos elementas. BELTA stovi ties 9: sąžiningas verslininkas, persekiojamas už tiesą. „Sputnik” ties 10: politinių represijų auka. Pozicija atspindi ne bendrą leidinio politinę spalvą, o jo konkretaus įvykio interpretaciją.
Ketvirtas žingsnis: matuojame atstumą. Įvykio NDI lygus atstumui tarp kairiausios ir dešiniausios pozicijos. Kandroto byloje kraštutines pozicijas užėmė Lietuvos žiniasklaida (1) ir „Sputnik” (10), taigi NDI lygus 9. Jei visos aplinkos būtų susispietusios skalės viduryje, tarkime tarp 4 ir 6, indeksas būtų 2: įvykis aprašomas panašiai, rimto išsiskyrimo nėra.
Kaip skaityti reikšmes
NDI žemiau 4: darbiniai nesutarimai. Aplinkos akcentus dėlioja skirtingai, bet jų skaitytojai, susitikę, galėtų aptarti įvykį ir suprasti vieni kitus. Taip atrodo daugumos protokolinių ir techninių naujienų nušvietimas.
NDI nuo 4 iki 6: pastebimas išsiskyrimas. Versijos jau ginčijasi tarpusavyje. Paprastai tai reiškia, kad dalis aplinkų stumia sau palankų rėmą, o kitos jį ginčija arba ignoruoja. Birželio pavyzdys: Baltarusijos sportininkų sugrįžimas į tarptautines varžybas, kurį valstybinė žiniasklaida pavadino visišku teisių atkūrimu, o nepriklausomi leidiniai priminė neutralų statusą ir sankcijų priežastį.
NDI 7 ir daugiau: nesuderinamos realybės. BELTA skaitytojas ir Lietuvos portalo skaitytojas, aptardami Kandroto bylą, kalbės apie du skirtingus žmones. Bendrų faktų jau nebepakanka susitarti dėl prasmės: patys klausimai „kas iš tikrųjų įvyko” gauna priešingus atsakymus. Būtent tokius įvykius keliame į kiekvieno numerio pradžią.
Ko NDI nereiškia
NDI nesako, kas teisus. Indeksas matuoja atstumą tarp versijų, o ne jų teisingumą. Aukštas NDI savaime nereiškia, kad viena pusė meluoja: teoriškai išsiskirti gali ir dvi sąžiningos interpretacijos. Praktiškai Baltarusijos informacinėje erdvėje aukštas NDI dažniausiai atsiranda ten, kur valstybinė žiniasklaida kuria rėmą, nesuderinamą su patikrinamu kontekstu, bet tai faktų tikrinimo, o ne paties indekso išvada. NDI parodo, kur ieškoti, faktų tikrinimas atsako, kas ten rasta.
Pozicija ašyje nėra leidinio įvertinimas. Žyma 9 ar 10 reiškia ne „blogą žiniasklaidą”, o konkrečią vietą konkrečiame ginče. Vienuose įvykiuose Rusijos valstybinės agentūros atsiduria skalės krašte, kituose, pavyzdžiui, protokoliniuose siužetuose, viduryje, greta visų.
Žemas NDI nėra tiesos garantija. Jei įvykį nušvietė tik panašios pozicijos aplinkos, indeksas bus žemas nepriklausomai nuo nušvietimo kokybės. Todėl NDI skaičiuojame tik įvykiams, kuriuos nušvietė ne mažiau kaip keturios skirtingos aplinkos, ir atskirai stebime situacijas, kai kuri nors aplinka tyli: tyla irgi signalas, bet jai turime kitą įrankį, tylos žemėlapį.
Kas visa tai daro: mašina ir žmogus
Per mėnesį mūsų šaltiniai paskelbia daugiau kaip 25 tūkstančius medžiagų penkiomis kalbomis. Žmogui jų perskaityti neįmanoma, todėl pirminį darbą atlieka platforma FORESIGHT: suveda tekstus į bendrą kalbinį lauką, automatiškai grupuoja publikacijas į įvykius ir randa tuos, kurie buvo nušviesti kelių aplinkų vienu metu. Tada kalbos modelis skaito visų aplinkų medžiagą apie kiekvieną atrinktą įvykį, formuluoja ašį ir siūlo pozicijas. Galutinę patikrą atlieka žmogus: analitikas sutikrina ašį su sveiku protu, o ginčytinas pozicijas su originaliais tekstais.
Metodas turi sąžiningų apribojimų, apie kuriuos verta žinoti. Pozicija skalėje yra modelio ekspertinis vertinimas, o ne fizinio matavimo rezultatas: skirtumas tarp 8 ir 9 mažiau patikimas nei skirtumas tarp 2 ir 9. Jei kuri nors aplinka apie įvykį paskelbė mažai, jos pozicija vertinama pagal nepilnus duomenis, ir tokius atvejus pažymime. Galiausiai pati ašis yra supaprastinimas: tikras ginčas visada turtingesnis už vieną skalę. Šį supaprastinimą priimame sąmoningai, nes jis duoda svarbiausia: galimybę lyginti įvykius tarpusavyje ir mėnesį su mėnesiu.
Kam tai skaitytojui
NDI nepakeičia naujienų skaitymo ir nepateikia paruoštų išvadų. Jis padaro matomą tai, kas paprastai lieka nepastebėta: patį faktą, kad aplink įvykį sukurtos išsiskiriančios versijos, ir tikslų klausimą, dėl kurio jos išsiskiria. Skaitytojas, žinantis ginčo ašį, apsaugotas geriau nei bet kuris skaitytojas, matęs tik vieną versiją, net ir teisingą. Būtent todėl kiekvienas NARINT numeris prasideda ne atsakymu, o atstumo tarp atsakymų matavimu.
Šią publikaciją parengė FactCheck.LT. NARINT (Narrative Intelligence) yra mėnesinė serija, paremta FORESIGHT platforma. Klausimai apie metodologiją: info@factcheck.lt.