1. Europos demokratijos skydas: išsamus apžvalga
1.1 Iniciatyvos kontekstas ir motyvacija
2025 m. lapkričio 12 d. Europos Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikė bendrą komunikatą „Europos demokratijos skydas: stiprių ir tvarių demokratijų įgalinimas“. Šis trisdešimties puslapių dokumentas yra iki šiol ambicingiausias Europos Sąjungos bandymas sukurti kompleksinę demokratinių institucijų, procesų ir vertybių apsaugos sistemą didėjančio vidaus ir išorės spaudimo sąlygomis.
Ši iniciatyva neatsirado iš niekur. Ji yra logiškas ankstesnių ES pastangų, visų pirma 2020 m. Europos veiksmų plano demokratijos srityje ir 2023 m. demokratijos apsaugos priemonių paketo, tęsinys ir plėtra. Tačiau naujosios iniciatyvos mastas gerokai viršija ankstesnes iniciatyvas, atspindėdamas augantį supratimą, kad demokratija Europoje susiduria su beprecedenčiais iššūkiais, reikalaujančiais sistemingo ir koordinuoto atsako visos Sąjungos lygiu.
Dokumento pagrindą sudaro pripažinimas, kad demokratija yra Europos Sąjungos kertinis akmuo ir raktas į taiką, saugumą, ekonominę gerovę, konkurencingumą ir socialinę sanglaudą. Be to, demokratija laikoma ne tik valdymo sistema, bet ir gyvenimo būdu, kuris garantuoja piliečių teises ir laisves, užtikrina lygybę prieš įstatymą, skatina atvirą ir teisingą visuomenę ir leidžia patraukti atsakomybėn tuos, kurie yra valdžioje.
Remiantis 2024 m. liepos mėn. atliktos „Flash Eurobarometer 550“ apklausos „Iššūkiai ir prioritetai ES“ duomenimis, ES piliečiai mano, kad pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams yra pagrindinė Europos Sąjungos stiprybė. 38 % respondentų nurodė, kad būtent šios vertybės yra svarbiausia ES stiprybė. Tai suteikia Europos institucijoms tiek mandatą, tiek atsakomybę: piliečiai ne tik vertina demokratiją, bet ir tikisi, kad Sąjunga ją aktyviai gins.
1.2 Grėsmių pobūdis: nuo išorės spaudimo iki vidinių iššūkių
Dokumente pateikiama daugialypė grėsmių, su kuriomis susiduria Europos demokratijos, analizė. Augančios geopolitinės konfrontacijos, tarptautinių ir regioninių konfliktų bei technologinių sukrėtimų laikais demokratijos patiria spaudimą tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Autoritariniai režimai, kaip tiesiogiai nurodyta dokumente, laiko demokratijas grėsme ir taiko vis agresyvesnes taktikas, įskaitant valstybinių ir nevalstybinių tarpininkų naudojimą, siekdami jas susilpninti.
Autoritarinio kišimosi logika grindžiama giliu demokratijos pobūdžio supratimu. Tuo tarpu demokratija grindžiama įvairių visuomenės balsų suvienijimu ir bendrų sprendimų paieška, autoritariniai režimai siekia sukurti ar išplėsti nesutarimus, instrumentalizuoti konfliktus, diskredituoti demokratinius veikėjus – ypač laisvą žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę – ir pakenkti laisviems ir sąžiningiems rinkimams. Galutinis šių pastangų tikslas – pakenkti piliečių pasitikėjimui demokratinėmis institucijomis ir demokratijos gebėjimu dirbti žmonių labui.
Ypatingą susirūpinimą kelia padėtis šalyse, kurios yra kandidatės įstoti į ES, ir potencialiose kandidatėse. Šios šalys, siekiančios prisijungti prie Europos demokratijų šeimos, tuo pačiu metu tampa intensyvių destabilizavimo ir kišimosi pastangų objektu. Be žiaurios agresijos karo prieš Ukrainą, Rusija eskaluoja hibridinius išpuolius ir kovoja dėl įtakos Europoje. Rusijos veikėjų naudojamos taktikos giliai įsiskverbia į Europos visuomenių audinį, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių. Skleisdamos apgaulingus naratyvus, kartais apimančius manipuliacijas ir istorinių faktų falsifikavimą, šios kampanijos bando pakenkti pasitikėjimui demokratinėmis sistemomis.
Tačiau grėsmės neatsiranda izoliuotai. Jos yra skatinamos ir stiprinamos kitų svarbių iššūkių, su kuriais šiandien susiduria demokratija. Tarp jų dokumente minimas augantis ekstremizmas ir poliarizacija, mažėjantis piliečių pasitikėjimas ir įsitraukimas, grėsmės rinkimų sąžiningumui ir viešųjų diskusijų bei žodžio laisvės pliuralizmui, taip pat blogėjanti aplinka, kurioje dirba žurnalistai ir pilietinė visuomenė. Pagal strateginę prognozės ataskaitą „Tvarumas 2.0: ES galimybių klestėti esant neramumams ir neapibrėžtumui stiprinimas“ šie iššūkiai kelia kompleksinę grėsmę demokratinei tvarkai.
1.3 Skaitmeninė transformacija: naujos galimybės ir naujos pažeidžiamybės
Visi šie iššūkiai kyla Europos visuomenėms patiriant gilią skaitmeninę transformaciją, kuri iš esmės pakeitė viešųjų diskusijų, informacijos srautų judėjimo ir piliečių dalyvavimo viešajame gyvenime būdus. Viena vertus, tai suteikė žmonėms daug naujų galimybių laisvai gauti informaciją, reikšti savo nuomonę ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime bei demokratinėse diskusijose. Kita vertus, tai taip pat atskleidė ir sukūrė naujas pažeidžiamas vietas.
Žmonių nuomonės vis labiau formuojamos algoritminiais, personalizuotais šaltiniais, o tai riboja bendrą demokratinių diskusijų erdvę. Socialinės žiniasklaidos platformos taip pat daro įtaką žiniasklaidos pajamų modelių tvarumui, keldamos grėsmę nepriklausomos žurnalistikos finansiniam gyvybingumui. Dirbtinio intelekto plėtra gali turėti didelį poveikį demokratinei erdvei, įskaitant rinkimų procesus. Generatyvinio DI gebėjimas kurti įtikinamą sintetinį turinį – nuo deepfake iki DI generuojamų tekstų – atveria naujas galimybes didelio masto dezinformacijos platinimui, o jos gamybos sąnaudos mažėja.
Dokumente ypač pabrėžiama, kad demokratijos apsauga ir demokratinio piliečių, visuomenės ir institucijų atsparumo stiprinimas yra neatidėliotinas kolektyvinis uždavinys, reikalaujantis „visos vyriausybės“ ir „visos visuomenės“ požiūrio. Tai būtina ne tik ES vertybių išsaugojimui, bet ir Europos saugumui užtikrinti bei jos nepriklausomybei, laisvei ir klestėjimui apsaugoti. ES institucijos, valstybės narės, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės, pilietinė visuomenė ir privatusis sektorius – kiekvienas iš jų atlieka lemiamą vaidmenį, vadovaudamasis bendromis vertybėmis. Tuo pačiu metu piliečiai ir jų laisvės turi būti visų pastangų centre.
1.4 Europos demokratijos skydo struktūra: trys ramsčiai
Remdamasis tvirtu politiniu ir teisiniu pagrindu, nustatytu 2020 m. Europos veiksmų plane demokratijos srityje ir 2023 m. demokratijos apsaugos priemonių pakete, Europos demokratijos skydas yra naujų priemonių rinkinys trijose prioritetinėse srityse. Šie trys ramsčiai nėra izoliuoti, bet sąveikauja ir sustiprina vienas kitą, sukuriant kompleksinę demokratijos apsaugos ekosistemą.
Pirmasis ramstis yra skirtas padidinti informuotumą apie padėtį ir remti reagavimo pajėgumus, siekiant apsaugoti informacinės erdvės vientisumą. Tai apima gebėjimo numatyti, aptikti ir greitai reaguoti į grėsmes, ypač į užsienio informacinę manipuliaciją ir kišimąsi, taip pat dezinformaciją, ugdymą. Dokumente pripažįstama, kad daugelis esamų struktūrų veikia tik konkrečiose srityse ir bendruomenėse, naudoja skirtingas metodikas ir dažnai siūlo ribotas reagavimo galimybes, turėdamos ribotus ryšius su kompetentingomis institucijomis nacionaliniu ir ES lygmeniu.
Antrasis ramstis skirtas demokratinių institucijų, laisvų ir sąžiningų rinkimų bei laisvų ir nepriklausomų žiniasklaidos priemonių stiprinimui. Laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, laisvi ir sąžiningi rinkimai, stiprūs ir tvarūs demokratiniai institutai ir procesai yra laikomi esminiais, kad piliečiai galėtų prasmingai dalyvauti politiniame gyvenime, rinkti savo atstovus, traukti juos atsakomybėn ir visapusiškai įgyvendinti savo teises ir laisves. Neseniai įvykę rinkimai, įskaitant Rumunijoje ir Moldovoje, iliustravo platesnę Rusijos ir jos atstovų intervenciją į Europos demokratinę erdvę.
Trečiasis ramstis skirtas visuomenės atsparumo ir piliečių įtraukties didinimui. Įtraukti ir įgalinti piliečiai bei aktyvi pilietinė visuomenė yra demokratijos pagrindas. Pilietinio švietimo, įskaitant žiniasklaidos ir skaitmeninio raštingumo bei kritinio mąstymo, skatinimas didina informuotumą apie riziką ir grėsmes bei suteikia visų amžiaus grupių ir bendruomenių piliečiams gebėjimą orientuotis informacinėje aplinkoje, gauti prieigą prie patikimos informacijos, įgyvendinti savo demokratines teises ir dalyvauti demokratiniuose procesuose.
1.5 Europos demokratinio atsparumo centras: institucinis iniciatyvos branduolys
Siekiant remti geresnį bendradarbiavimą ir koordinavimą sprendžiant įvairius šių trijų prioritetinių sričių aspektus, bus įsteigtas Europos demokratinio atsparumo centras. Tai yra institucinė naujovė, skirta tapti pagrindiniu visos iniciatyvos koordinavimo mechanizmu. Centras sujungs valstybių narių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių, taip pat ES institucijų, organų, biurų ir agentūrų, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybą, kur tai yra tinkama, patirtį ir galimybes.
Centras palengvins keitimąsi informacija ir rems operatyvinį bendradarbiavimą bei gebėjimų stiprinimą, kad būtų galima kovoti su besivystančiomis bendromis grėsmėmis, ypač užsienio informacine manipuliacija, kišimusi ir dezinformacija. Jo tikslas – gerinti informuotumą apie padėtį ir gebėjimą numatyti bei nustatyti grėsmes, plėtoti patikimą ir koordinuotą ankstyvojo įspėjimo sistemą ir remti greito reagavimo gebėjimus. Centras taip pat rems sąmoningumo didinimą, siekdamas parengti ir įgalinti visuomenę bei institucijas, kad jos taptų atsparesnės informacinei manipuliacijai ir dezinformacijai.
Centras pirmiausia veiks kaip specializuotas centras, skirtas keitimuisi informacija ir operatyviniam bendradarbiavimui tarp ES institucijų ir valstybių narių. Jis sujungs esamus tinklus ir struktūras, dirbančias informacijos erdvėje grėsmių modelių prevencijos, nustatymo, analizės ir reagavimo srityse, ir dirbs kurdamas bendrus požiūrius, praktikas ir metodikas, keisdamasis atitinkamais duomenimis ir analizėmis. Jis rems mokymus ir gebėjimų stiprinimo veiklą. Be to, jis gali teikti konsultacijas dėl bendrų reagavimo priemonių, strategijų, standartinių veiklos procedūrų, protokolų ar bendrų pratybų.
Centras bus remiamas ir dirbs glaudžiai bendradarbiaudamas su greitojo įspėjimo sistema (Rapid Alert System), kuri yra nustatyta priemonė keistis informacija apie FIMI ir dezinformaciją tarp ES institucijų ir valstybių narių. Tai sukuria tiesioginį ryšį tarp centro analitinių gebėjimų ir operatyvinių reagavimo mechanizmų, kurie jau egzistuoja ES lygmeniu.
1.6 Suinteresuotųjų šalių platforma: erdvė pilietinei visuomenei
Kritiškai svarbus centro architektūros elementas yra suinteresuotųjų šalių platforma nepriklausomiems neinstituciniams veikėjams. Ši platforma bus sukurta siekiant užtikrinti įvairių atitinkamų suinteresuotųjų šalių ir bendruomenių indėlį ir perduoti šį indėlį Centrui. Platforma sujungs tokias suinteresuotąsias šalis kaip pilietinės visuomenės organizacijos, mąstymo laboratorijos, tyrėjai ir akademinė bendruomenė, faktų tikrintojai ir žiniasklaidos paslaugų teikėjai.
Visiškai gerbiant visų dalyvių nepriklausomybę, ši platforma palengvins keitimąsi informacija, žiniomis ir patarimais ir bus palaipsniui kuriama remiantis esamomis suinteresuotųjų šalių bendruomenėmis, pvz., Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (EDMO) ir naujomis bendruomenėmis, pavyzdžiui, Europos faktų tikrintojų tinklu ir būsima bendra mokslinių tyrimų paramos struktūra. Platforma rems tyrimų ir kitų išvestinių duomenų sklaidą ir skatins keitimąsi informacija tarp įvairių suinteresuotųjų šalių.
Tai yra pripažinimas, kad veiksminga demokratijos apsauga neįmanoma be aktyvaus pilietinės visuomenės, kuri dažnai turi specializuotą kompetenciją, operatyvinį lankstumą ir teisėtumą piliečių akyse, ko trūksta valstybinėms institucijoms, įtraukimo. Suinteresuotųjų šalių platforma sukuria institucionalizuotą erdvę, kad ši patirtis ir žinios galėtų būti panaudotos Centro veikloje, nepažeidžiant pilietinės visuomenės organizacijų nepriklausomybės.
Centras visiškai gerbs ES ir nacionalines kompetencijas, taip pat esamų struktūrų nepriklausomybę nacionaliniu ir ES lygmeniu. Jis bus plėtojamas palaipsniui, remiantis valstybių narių savanorišku dalyvavimu, jų indėliu ir paramos bei bendradarbiavimo poreikiais, siekiant užtikrinti, kad jis teiktų geriausią paramą nacionalinėms valdžios institucijoms ir bendrai ES lygmeniu. Remdamasis esama ES parama ir bendradarbiavimu su tarptautiniais partneriais, centras taip pat bus atviras kandidatėms ir potencialioms kandidatėms šalims, siekiant jas remti ir skatinti abipusį mokymąsi. Taip pat gali būti numatytas bendradarbiavimas su bendraminčiais partneriais.
1.7 Informacinės erdvės vientisumo apsauga: daugiapakopis požiūris
Svarbu stiprinti informacinės erdvės vientisumą, kad visi visuomenės nariai galėtų naudotis patikima ir patikima informacija, įgyvendinti savo demokratines teises ir prasmingai bendrauti su institucijomis ir bendruomenėmis. Skaidrumas, atskaitingumas ir vientisumas informacinėje erdvėje yra svarbiausi siekiant užtikrinti, kad žmonių balsai būtų išgirsti, suteikti jiems galių būti aktyviais piliečiais ir kurti bei palaikyti jų pasitikėjimą demokratiniais procesais.
Užsienio informacijos manipuliacijos ir kišimasis bei dezinformacijos kampanijos yra sąmoningai skirtos pakenkti visuomenės pasitikėjimui informacine erdve ir demokratinėmis institucijomis, tuo pačiu stiprinant socialinius skirtumus. Jos užtikrinamos platinant naujas internetinės manipuliacijos technikas. Šios technikos apima neautentišką socialinės žiniasklaidos naudojimą, suklastotus socialinės žiniasklaidos paskyrus, oficialius šaltinius imituojančius tinklalapius, dirbtinį prieštaringo turinio stiprinimą, sintetinių turinio, pvz., gilų klastojimą, ir kitą dirbtinio intelekto generuojamą turinį naudojimą.
Jų platinimas dažnai remiasi neautentišku elgesiu, pavyzdžiui, suklastotais paskyromis, dirbtinio intelekto ir botų valdomu stiprinimu bei neautentiškomis sąveikomis. Tokios koordinuotos operacijos, dažnai būdamos platesnių hibridinių kampanijų dalis, tampa vis sudėtingesnės ir decentralizuotesnės ir gali apimti tinklus, veikiančius daugelyje platformų ir jurisdikcijų, dažnai pasinaudojant anonimiškumu, todėl jas ypač sunku aptikti, priskirti ir veiksmingai kovoti su jomis.
Šioms problemoms spręsti ES turi specialius teisės aktus. AI įstatymas nustato skaidrumo įsipareigojimus tam tikrų AI sistemų teikėjams ir naudotojams, įskaitant pareigą žymėti ir užtikrinti, kad būtų galima nustatyti, kada turinys buvo dirbtinai sukurtas ar manipuliuojamas, ir pareigą žymėti dipfake’us ir kai kurias kitas AI sukurtas publikacijas, susijusias su visuomenės klausimais. Skaitmeninių paslaugų įstatymas taip pat prisideda prie informacinės erdvės vientisumo stiprinimo, reguliuodamas atsakomybę ir reikalaujant, kad labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų teikėjai švelnintų sistemines rizikas visuomenei ir demokratijai, kylančias iš jų paslaugų, visiškai gerbdami naudotojų saviraiškos laisvę.
Skaitmeninių paslaugų įstatymas stiprina algoritminį skaidrumą, suteikdamas vartotojams teisę kontroliuoti, kaip rekomendacijų sistemos veikia turinį, kurį jie mato internete, ir suteikdamas tyrėjams prieigą prie platformų duomenų. Skaitmeninių paslaugų įstatymas taip pat suteikia Komisijai įgaliojimus atidžiai tirti algoritminių sistemų dizainą, remiantis Europos algoritminio skaidrumo centru. Šio teisės akto įgyvendinimas ir vykdymas yra pagrindiniai prioritetai, o keletas procedūrų, susijusių su kai kuriais labai didelių interneto platformų teikėjais, vertinant ir valdant sistemines rizikas pilietiniam diskursui ir rinkimų procesams procesų vertinimui ir valdymui, tebevyksta.
Siekiant užkirsti kelią dideliems incidentams ir kišimuisi į informacinę aplinką bei juos spręsti, Komisija kartu su Europos skaitmeninių paslaugų taryba parengs incidentų ir krizių protokolą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą. Tai palengvins koordinavimą tarp atitinkamų institucijų ir užtikrins greitą reagavimą į didelio masto ir potencialiai tarpvalstybines informacines operacijas. Šis protokolas atsižvelgia į kitus krizės mechanizmus, visų pirma į kibernetinio saugumo planą, ir veiks kartu su jais, siekiant užtikrinti, kad veiksmai būtų koordinuoti ir suderinti, atsižvelgiant į atitinkamus ES teisės aktus.
1.8 Dezinformacijos praktikos kodeksas: savireguliacija ir atskaitingumas
Dezinformacijos praktikos kodeksas, kurį remia bendradarbiavimo darbo grupė, numato patikimą įsipareigojimų ir išsamių priemonių rinkinį, kuris padeda sumažinti su dezinformacija susijusius pavojus, visiškai gerbiant saviraiškos laisvę, pavyzdžiui, stiprinant priemones, skirtas vartotojams atpažinti, suprasti ir pažymėti dezinformaciją, bei suteikiant įgaliojimus tyrėjams. Kodeksas taip pat naudingas nustatant atitiktį įsipareigojimams dėl sisteminių rizikų, susijusių su dezinformacija, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų teikėjams, kurie laikosi ir vykdo šio kodekso įsipareigojimus.
Komisija vertins atskirų kodekso signatarų įsipareigojimų lygį ir jų įgyvendinimą. Prireikus Komisija pagal Digital Services Act (DSA) rengs reguliavimo dialogus su šiais signatarais ir priims sprendimus dėl kitų atitinkamų tolesnių veiksmų. Pavyzdžiui, Komisija bendradarbiaus su pasirašiusiaisiais, siekdama sustiprinti jų pastangas užtikrinti rekomendacijų sistemų skaidrumą ir dezinformacijos demonetizavimą, įskaitant finansinių paskatų dezinformacijai per reklamos pajamas pašalinimą, ir sukurti atitinkamus rodiklius, kuriais būtų galima įvertinti platformų pastangas šioje srityje.
Komisija taip pat išnagrinės galimas tolesnes priemones su Kodekso signatarų atstovais. Jos gali apimti būdus, kaip pagerinti AI generuojamo ir manipuliuojamo turinio, platinamo socialinės žiniasklaidos paslaugose, aptikimą ir žymėjimą, bei savanoriškus vartotojų tikrinimo įrankius. Tokios priemonės papildytų AI įstatymą ir kitas atitinkamas ES taisykles. ES skaitmeniniai tapatybės piniginės, kurios bus prieinamos ES piliečiams ir gyventojams iki 2026 m. pabaigos, galėtų palengvinti tokias priemones ir skatinti pasitikėjimą ir saugumą internetinėje veikloje, užtikrinant saugų tapatybės nustatymą ir autentiškumo patvirtinimą.
1.9 Parama valstybių narių lygmeniu ir tarptautinis bendradarbiavimas
Valstybių narių pastangos užtikrinti informacinės erdvės vientisumą gali būti sustiprintos ES lygmeniu koordinuojant požiūrį ir sujungiant ekspertų žinias bei informaciją, remiantis esamu FIMI priemonių rinkiniu. Bendradarbiaudama su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir ekspertais, Komisija rems FIMI ir dezinformacijos prevencijos plano parengimą, įskaitant priemones ir gaires dėl prevencijos, aptikimo ir reagavimo priemonių, taip pat specialų mechanizmą profesiniam keitimuisi ir komandiniam darbui, siekiant remti nacionalinių gebėjimų stiprinimą ir tarpusavio mokymąsi.
Nepriklausomos faktų tikrinimo bendruomenės pajėgumų stiprinimas visoje ES yra labai svarbus siekiant pagerinti FIMI ir dezinformacijos kampanijų aptikimą ir stebėjimą. Komisijos remiama bus sukurta nepriklausoma Europos faktų tikrintojų tinklas, kurio veikla prisidės prie Europos demokratinio atsparumo centro suinteresuotųjų šalių platformos. Tinklas bus grindžiamas aukščiausiais etikos ir profesiniais standartais ir veiks ES, šalyse kandidatėse, potencialiose kandidatėse ir kaimyninėse šalyse, asocijuotose su programa „Skaitmeninė Europa“.
Tinklas stiprins faktų tikrinimo pajėgumus visomis oficialiosiomis ES kalbomis, ypač tokiomis situacijomis kaip rinkimai, sveikatos priežiūros ekstremaliosios situacijos ar stichinės nelaimės, kai prieiga prie patikimos informacijos yra ypač svarbi. Tinklas taip pat sukurs ir palaikys nepriklausomą faktų tikrinimo duomenų bazę, kurioje bus kaupiami nepriklausomų, tinkamų ir patikimų organizacijų paskelbti faktų tikrinimo rezultatai, ir palengvins žurnalistų, interneto platformų, tyrėjų ir pilietinės visuomenės prieigą prie patikrintos informacijos, remdamas tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir užtikrindamas greitą reagavimą. Ji taip pat suteiks prieigą prie apsaugos sistemos, skirtos ES faktų tikrintojams nuo grasinimų ir persekiojimo, įskaitant teisinę ir psichologinę apsaugą.
Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija teikia visos Europos, nepriklausomą ir tarpdisciplininį tyrimų ir analizės tinklą, skirtą kovoti su FIMI ir dezinformacijos kampanijomis. Pagal išplėstą įgaliojimą EDMO galės plėtoti naujas nepriklausomas stebėjimo ir analizės galimybes, kad padėtų gerinti informuotumą apie padėtį, ypač rinkimų metu ar krizinėse situacijose. Jos stebėjimas apims visas valstybes nares, šalis kandidates (pvz., Ukrainą, Moldovą) ir potencialias kandidates, taip pat prisidės prie Europos demokratinio atsparumo centro suinteresuotųjų šalių platformos veiklos.
Mokslo ir akademinė bendruomenė taip pat padarė svarbų indėlį, pateikdama nepriklausomą analizę ir įrodymus apie FIMI kampanijas ir dezinformaciją. Komisija rems bendros mokslinių tyrimų paramos sistemos, skirtos suteikti prieigą prie duomenų ir pažangių technologijų, kūrimą, sujungdama ir stiprindama šias nepriklausomas galimybes. Ši struktūra, kuri, be kita ko, remsis privilegijuotu prieiga prie duomenų pagal Skaitmeninių paslaugų įstatymą ir Politinės reklamos reglamentą, prisidės prie Europos demokratinio atsparumo centro suinteresuotųjų šalių platformos veiklos.
Siekiant numatyti FIMI ir į ją patikimai reaguoti, svarbu visapusiškai pasinaudoti FIMI priemonių rinkiniu. Šis priemonių rinkinys apima platų atsakų spektrą, įskaitant Sąjungos ribojamąsias priemones ne ES asmenims ir organizacijoms, kurie dalyvavo FIMI kampanijose, nukreiptose prieš ES, šalis kandidates ir potencialias kandidates. ES sankcijų režimo, nukreipto prieš Rusijos destabilizuojančią veiklą, apimtis apima draudimą transliuoti Kremliaus propagandinius kanalus, dalyvaujančius FIMI.
FIMI ir dezinformacijos kampanijos taip pat gali būti susijusios su nusikalstamo pobūdžio veiksmais ar veikla, pavyzdžiui, pinigų plovimu ar organizuotu nusikalstamumu. ES baudžiamosios teisės acquis apima tam tikras FIMI ir dezinformacijos veiklos formas, o sustiprintas ES bendradarbiavimas šioje srityje gali padėti geriau joms priešintis. Planuojamas Europol ir Eurojust mandatų persvarstymas leis išnagrinėti būdus, kaip dar labiau sustiprinti šias pastangas.
Geopolitinių įtampų ir didėjančios poliarizacijos kontekste svarbu, kad ES sustiprintų pastangas kurti aljansus su bendraminčiais šalimis ir regioniniais partneriais. Parama demokratiniams veikėjams ir informacinių ekosistemų vientisumui visame pasaulyje bus naudinga Europos demokratijai, saugumui ir klestėjimui. ES stiprins savo pastangas kovoti su FIMI savo išorės veiksmuose per Europos išorės veiksmų tarnybą, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, valstybėmis narėmis ir tarptautiniais partneriais.
1.10 Baigiamosios pastabos dėl dokumento struktūros
Ši išsami apžvalga rodo, kad Europos demokratijos skydas yra ne tik atskirų priemonių rinkinys, bet ir sisteminis požiūris į demokratijos apsaugą ir stiprinimą Europoje. Dokumentas apima platų spektrą – nuo technologinių sprendimų iki švietimo programų, nuo teisinių priemonių iki tarptautinio bendradarbiavimo, nuo žurnalistų apsaugos iki piliečių įgalinimo.
Pilietinės visuomenės organizacijoms, tokioms kaip „FactCheck.LT“, šis dokumentas atveria precedento neturinčias galimybes įsitraukti, prisidėti ir bendradarbiauti su Europos institucijomis ir valstybėmis narėmis demokratijos apsaugos srityje. Europos demokratinio atsparumo centro suinteresuotųjų šalių platforma sukuria institucionalizuotą erdvę, kurioje specializuota ekspertizė, operatyvinė patirtis ir novatoriškos metodikos gali tiesiogiai informuoti apie politiką ir praktiką Europos lygmeniu.
